„Gyvybės draudimo rinkos nuoseklų augimą lemia tai, kad šalies gyventojai vis labiau pasitiki gyvybės draudimu, kaip vienu iš geriausių būdų pasirūpinti savo ir šeimos ateitimi, sukaupti pinigų vaikų studijoms ar senatvei bei užsitikrinti finansinį saugumą nelaimės atveju. Daugiausiai draudimo įmokų kaupimui gyventojai sumoka periodiniais mokėjimais, tačiau atsigauna ir vienkartinių įmokų mokėjimai. Mat turėdami atliekamų pinigų žmonės stengiasi juos efektyviai investuoti, o tai, ypač palanku padaryti metų pabaigoje“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak A. Bakšinsko, gyvybės draudimo rinkoje pastebimas ir itin spartus augimas draudimo apdraustojo mirties atveju – per aštuonis šių metų mėnesius įmokų suma viršijo praėjusių metų rodiklius, o sutarčių sudaryta žymiai daugiau.

Lietuvos gyventojai sudarydami gyvybės draudimo sutartis vis dažniau pasirenka ir įvairių rizikų draudimą, o išmokų sumos tokiais atvejais per aštuonis šių metų mėnesius sudarė 19,4 mln. litų.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, šiemet didžiausios gyventojų pasirenkamo rizikų draudimo vidutinės sumos yra mirties atveju, atskirose tokio rizikos draudimo rūšyse, siekia 35-43 tūkst. litų bei draudimo traumos atveju – 34,3 tūkst. litų.

Rizikų draudimo didžiausios vidutinės išmokos tenka pasirinkusiems gyvybės draudimą kaupiamosiose sutartyse – 24 tūkst. litų – bei draudimą kritinių ligų atveju – 9,3 tūkst. litų. Dažniausia išmokų priežastis kritinių ligų atveju yra piktybiniai navikai.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija pastebi, kad šalies gyventojai ne visada atsižvelgia į draudikų rekomendacijas reguliariai peržiūrėti rizikų draudimo sumas, priklausomai nuo pasikeitusios šeimyninės situacijos, finansinių įsipareigojimų, užsiėmimo ir kitų svarbių aplinkybių, kurios nelaimės atveju turi įtakos apdraustojo ir jo šeimos narių finansinei situacijai.

A. Bakšinsko nuomone, teigiami pokyčiai gyvybės draudimo rinkoje, kuriuos taip pat lemia išaugęs šalies gyventojų pasitikėjimas savo finansinėmis galimybėmis ateityje ir toliau leidžia daryti optimistines prognozes, kad rinka šiemet turėtų išaugti dešimtadaliu.

„Sunkmečiu Lietuvos tėvų įpročiai nepasikeitė – per mėnesį atžalų ateičiai atidedama beveik tokia pati pinigų suma, kaip ir iki ekonomikos nuosmukio pradžios“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Šios sumos didžiąją dalį sudaro beveik 55.000 šalies tėvų, kurie kas mėnesį atideda vidutiniškai po 109 Lt vaikų draudimui su kaupimu.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 11 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Sampo Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“ SE, „Alico Lietuva“, „Vital Life“ ir „Nordea Life“.

Toks stygius reiškia, kad norintiems turėti visavertį lygį išėjus į pensiją kas mėnesį pritrūks dar apie 800 Lt, t.y. beveik 10.000 Lt per metus, o per visą žmogaus pensinį amžių 140.000 Lt.

„Eurostat“ duomenimis, šiuo metu vidutiniškai 4 darbingo amžiaus gyventojai išlaiko 1 pensininką, o 2050 m. 2 darbingo amžiaus gyventojai išlaikys 1 pensininką. Panašios tendencijos ir Lietuvoje.

Pensijų stygiaus skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad gyventojas dalį pensijos kaupia privačiuose II pakopos pensijų fonduose, į kuriuose nukreipiama dalis gyventojo socialinio draudimo mokesčių.

Tačiau draudikai atkreipia dėmesį, kad dabartinė pensijų sistema Lietuvoje nėra stabili – nėra aiškios valstybės mokamos pensijos didinimo/mažinimo politikos, taip pat valstybė apkarpė įmokas į II pakopos pensijų fondus ir kol kas nėra aišku, kiek į fondus bus mokama ateityje.

Lietuvoje įmokos į II pakopos pensijų fondus yra vienos mažiausių Europoje – šiuo metu sumažintos iki 2% nuo dalyvio pajamų. Tokio paties dydžio yra tik Rumunijoje 2%, tačiau šioje valstybėje sistema startavo tik 2008 metais ir iki 2016 m. įmokas planuojama padidinti iki 6%.

Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje sukurta 2003 m., siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės. Tačiau 2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5% iki 3%, o 2009 m. viduryje – iki 2

Tačiau realiai gyventojų pasirenkamos gyvybės draudimo sumos yra gerokai mažesnės, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos narių pateikti duomenys. Beveik pusės, t.y., 49 proc., per pirmąjį 2010 m. ketvirtį sudarytų tokių sutarčių sumos neviršijo 10 tūkst. litų. Per tą patį laikotarpį 38 proc. gyventojų pasirašė draudimo sutartis, kurių sumos siekė nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. litų.

„Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai savo gyvybę vertina pakankamai didelėmis sumomis, tačiau, kalbant apie realias priemones, skirtas pasirūpinti savo artimųjų gerove ir ateitimi nelaimės atveju, pavyzdžiui, gyvybės draudimą – gyventojai renkasi daug mažesnes sumas ir yra linkę taupyti“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Tik 17 proc. Lietuvos gyventojų savo gyvybę vertina sąlyginai mažomis sumomis – iki 50 tūkst. litų. 7 proc. apklaustųjų teigė, kad jų gyvybės kaina siekia iki 10 tūkst. litų. O manančių, kad jų gyvybė verta nuo 11 iki 50 tūkst. litų, Lietuvoje yra 10 proc.

Lietuvoje savo artimųjų gerove ir ateitimi labiau rūpinasi bei dažniau gyvybės draudimo paslaugas renkasi moterys negu vyrai. Per pirmąjį šių metų ketvirtį moterys sudarė daugiau nei 13 tūkst. gyvybės rizikos draudimo sutarčių, kai tarp vyrų šis rodiklis siekė 11,9 tūkst. Lyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, gyvybės rizikos draudimo sutarčių skaičius augo abiejose grupėse, tuomet tarp moterų šis rodiklis siekė 7,8 tūkst., o tarp vyrų – 7,1 tūkst.

„Įdomu tai, kad vyrai yra labiau linkę nelaimės atveju savo artimiesiems palikti didesnes sumas – jų sudarytų gyvybės rizikos draudimo sutarčių skaičius lenkia moteris, kai sumos viršija 250 tūkst. litų. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį du vyrai sudarė gyvybės rizikos draudimo sutartis, kurių vertė siekia nuo pusės milijono iki milijono litų, o tokių moterų neatsirado. Pernai atitinkamą laikotarpį šis rodiklis tarp vyrų siekė 12, o tarp moterų tik 7“, – pastebi A.Bakšinskas.

Visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavo 1032 respondentai iš visos Lietuvos, kurių amžius buvo nuo 15 iki 74 metų.

Ar verta apsidrausti gyvybę nuo nelaimingų atsitikimų? Dažnai net nepagalvojame, jog tinkamai pasirinktas gyvybės draudimas tai:

• Svari finansinė pagalba atsitikus nelaimei. Mirus žmogui kartu su juo miršta ir jo pajamos. Dažnai liga ar mirtis būna labai netikėta. Žinoma, gyvybės draudimas neapsaugos Jūsų nuo visų netikėtumų ar nelaimių, tačiau pagelbės Jums ar Jūsų šeimai, garantuodamas finansinę pagalbą. Kaupiamuoju gyvybės (garantuotų palūkanų) draudimu draudžiasi rūpestingi ir atsakingi žmonės, paprastai šeimos maitintojai, kurie nori būti tikri, kad jų artimieji neliks be pragyvenimo šaltinio. Jei per visą draudimo sutarties laiką neatsitinka nieko blogo, yra išmokama sukaupta suma.

• Reguliarus taupymas. Gyvybės draudimas yra ir vienas iš geriausių būdų taupyti lėšas savo ir šeimos ateičiai. Kadangi gyvybės draudimo sutartis yra ilgalaikė, periodiškai mokant draudimo įmokas, sutarties pabaigoje galima sukaupti nemenką pinigų sumą, kuri sutarties laikotarpio pabaigoje išmokama draudimo sutartyje nurodytam asmeniui – naudos gavėjui arba kai kuriais atvejais – įstatyminiams paveldėtojams.

• Lėšos vaikų studijoms (išsilavinimui). Viena iš gyvybės draudimo galimybių yra lėšų sukaupimas studijoms. Tai svarbu toms šeimoms, kurios turi vaikų ir ketina juos leisti į mokslus, kurie šiais laikais kainuoja nemenkas sumas.

• Galimybė pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Valstybė skatina ilgalaikį lėšų kaupimą, suteikdama mokestines lengvatas asmenims, sudariusiems ilgalaikes gyvybės draudimo sutartis: sumokėtos gyvybės draudimo įmokos sumažina fizinių asmenų apmokestinamąsias pajamas.

• Pajamos išėjus į pensiją. Draudžiantis gyvybės draudimu galima taupyti papildomų pajamų pensijai. Tai aktualu  kiekvienam dirbančiam Lietuvos piliečiui, kadangi senatvės pensija yra itin maža.

• Skolų grąžinimo garantija. Gyvybės draudimas yra garantija, jog visos Jūsų skolos bus grąžintos, jei ėmėte vartojamąją paskolą ar paskolą būstui statyti.