Per ateinančius 40 metų į pensiją išeinantieji negalės gyventi oriai ir balansuos ant skurdo ribos, jei remsis tik tikėtina valstybės mokama senatvės pensija. Mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant pensininkų Lietuvoje šiai žmonių kartai pensijų stygius kasmet sudarys vidutiniškai po 4,5 mlrd. Lt per metus, rodo tyrimas.
Toks stygius reiškia, kad norintiems turėti visavertį lygį išėjus į pensiją kas mėnesį pritrūks dar apie 800 Lt, t.y. beveik 10.000 Lt per metus, o per visą žmogaus pensinį amžių 140.000 Lt.
„Eurostat“ duomenimis, šiuo metu vidutiniškai 4 darbingo amžiaus gyventojai išlaiko 1 pensininką, o 2050 m. 2 darbingo amžiaus gyventojai išlaikys 1 pensininką. Panašios tendencijos ir Lietuvoje.
Pensijų stygiaus skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad gyventojas dalį pensijos kaupia privačiuose II pakopos pensijų fonduose, į kuriuose nukreipiama dalis gyventojo socialinio draudimo mokesčių.
Tačiau draudikai atkreipia dėmesį, kad dabartinė pensijų sistema Lietuvoje nėra stabili – nėra aiškios valstybės mokamos pensijos didinimo/mažinimo politikos, taip pat valstybė apkarpė įmokas į II pakopos pensijų fondus ir kol kas nėra aišku, kiek į fondus bus mokama ateityje.
Lietuvoje įmokos į II pakopos pensijų fondus yra vienos mažiausių Europoje – šiuo metu sumažintos iki 2% nuo dalyvio pajamų. Tokio paties dydžio yra tik Rumunijoje 2%, tačiau šioje valstybėje sistema startavo tik 2008 metais ir iki 2016 m. įmokas planuojama padidinti iki 6%.
Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje sukurta 2003 m., siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės. Tačiau 2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5% iki 3%, o 2009 m. viduryje – iki 2
